STRAIPSNIAI

JURIJ ŠULGA: SVEIKAYA - TAI PROTINGAS ASKETIZMAS MITYBOJE

Daugumos ligų, taip pat onkologinių, priežastis – neteisinga mityba ir virškinimo problemos, teigia ukrainiečių mokslininkas Jurijus Šulga, įgyvendinantis savo mokytojo Boriso Bolotovo principus susirgimų gydymo ir profilaktikos srityje.

Jurijus ir jo kolegė gydytoja Tamara Pečiuro savo pacientams siūlo gydyti ligas taikant naują gyvenimo būdą ir teisingą mitybą.

– Jurijau, Jūs esate Bogomolco premijos, Ukrainoje oficialiai  pripažintos aukščiausiu apdovanojimu medicinos srityje, laureatas. Kaip žinia, ši premija suteikiama už ypatingus nuopelnus medicinoje bei alternatyvių technologijų diegimą neišgydomų ligų, jų tarpe onkologinių, gydymui. Apibrėžimas „alternatyvios“ – tai oficialios medicinos metodų paneigimas?

– Jokiu būdu – alternatyvioji medicina grindžiama oficialios medicinos principais. Aš esu branduolinės fizikos mokslininko Boriso Bolotovo mokinys, kuris pastebėjo, kaip kai kurie biochemijoje nežinomi procesai žmogaus organizme daro įtaką  jo sveikatai. Pradėjau taikyti Bolotovo metodus kovai su žmogaus organizmo sistemų darbo sutrikimais. Šiandien jau žinoma, kad būtent dėl netinkamos mitybos  sutrinka virškinimo procesai, sumažėja virškinimo sekretų aktyvumas ir rezultate žarnyne tai provokuoja nesuskaidyto maisto puvimą. Tai  veda prie įvairių toksinų, jų tarpe ir azoto junginių, atsiradimo ir piktybinių procesų vystymosi.

– Tad pagrindine vėžio, kaip ir daugumos šiuolaikinio žmogaus ligų, priežastimi Jūs laikote neteisingą mitybą? 

– Taip, neabejotinai onkologija – tai neteisingos mitybos liga. Šiandien gerai žinoma, kad 80% navikinių susirgimų prasideda limfinėje ir endokrininėje sistemose. Kad suprasti šią sąsają, reikia papasakoti apie ligos formavimosi mechanizmus. Mūsų organizme yra dvi upės – du svarbūs srautai: kraujotakos bei limfos sistemos ir dauguma piktybinių procesų formuojasi endokrininės sistemos, tiesiogiai susijusios su limfa, liaukose. Nuo limfos riebalinės ir druskinės sudėties priklauso endokrininės sistemos darbas. Limfos pagrindą sudaro riebalai ir druskos, ir jeigu riebalinė limfos sudėtis yra pažeista (idealiu atveju turėtų būti 83% gyvulinių ir 17% augalinių riebalų), tai joje nesikaups ir druskos, o tai sukels disbalansą endokrininės sistemos organų darbe. O normalaus limfinės sistemos darbo pagrindas yra teisingas gyvulinių ir augalinių riebalų santykis maiste ir apykaitos procesų organizme viršūnėje yra riebalų apykaita.

– O kaip ją teisingai formuoti?

– Absoliučiai sveikų, naudingų produktų nėra, nes jeigu fermentai organizme neveikia, visada yra rizika, kad maistas žarnyne pradės pūti: augalinės kilmės produktų puvimas sukelia onkologines ir kitas ligas, o gyvulinės – insultus, infarktus, hipertoniją, griaučių ligas. Gyvuliniai riebalai neprovokuoja onkologinių susirgimų. Tiesiog esant navikiniams procesams jie tampa papildomu krūviu nesveikam, nusilpusiam organizmui. Aukštas cholesterolis – tai ne tik gyvulinių riebalų vartojimo maiste rezultatas. Nekokybiškas cholesterolis kaupiasi, kai yra sekrecijos problemų organizme, ir tulžis kartu su lipazės fermentu negali šių riebalų skaidyti. Tuo tarpu gyvulinės kilmės riebalai yra tiesiog būtini žmogui, kitaip iš kur organizmas paimtų tuos pačius  83% gyvulinių riebalų reikalingų limfai, riebalų griaučiams, kremzliniam audiniui maitinti, normaliam hormonų produktyvumo lygiui palaikyti, galvos smegenų neuronams formuoti?

O augaliniai riebalai šiems mūsų organizmo riebaliniams audiniams formuoti netinka, kadangi turi svetimus mūsų molekulėms – D-izomerus.

Todėl aš visiems rekomenduoju kasdien suvalgyti mažą lašinių gabalėlį. Be to, reikia žinoti, kad organizmui visų pirma kenkia mėsos gaminių riebalai, taip vad. vidiniai riebalai. Būtent šie riebalai – tai nekokybiškas cholesterolis, sukeliantis sunkias ligas. Tam, kad organizmas gautų visus būtinus riebalus, reikia valgyti jūrų žuvis, geriausiai Šiaurės jūrų. Kuo mažesnė žuvis (kilkė, stintenė, ančiuvis, smulki silkė ir pan.), tuo ji naudingesnė.

Be to, jeigu iš mėsos mes „išgauname“ tik kelias būtinas aminorūgštis (kiaulienoje jų keturios, jautienoje – trys), tai žuvyje yra dvidešimt aštuoni aminorūgščių, ir aštuonios iš jų – nepakeičiamos.

Tamara – Jums tikriausiai yra žinomos populiarios šiais laikais dietos, kai žmonės norėdami sulieknėti, atsisako gyvulinių riebalų – valgo liesus pieno produktus, liesą mėsą ir žuvį… Ką reiškia – sveikai maitintis?

– Taip, žinoma, dietų yra daugybė, tačiau reikia žinoti, kad žmogus nepriauga svorio dėl gyvulinių baltymų – svoris auga valgant daug angliavandenių, o taip pat tais atvejais, kai žmogus turi virškinimo problemų.

Mes pasisakome už teisingai subalansuotą mitybą. Kalbėdami apie subalansuotą mitybą, mes turime omenyje, kad negalima imtis kraštutinumu – valgyti tik vaisius, arba tik baltyminį maistą: viskas turi būti subalansuota.

 Svarbu palaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Jei šis balansas persisveria į vieną ar kitą pusę, žmogus suserga.

Mes siūlome raugintas daržoves, raugintus vaisius, fermentuotą 5 proc. actą, įvairias rūgštis ir natūralų sausą vyną – tai naudingas, stiprinantis imunitetą endogeninis (rūgštus) alkoholis, kurį mūsų organizmas pats gamina per virškinimą. Jis yra būtinas organizmui, nes tai energijos šaltinis, padeda kovoti su streso pasekmėmis.

Rūgštus alkoholis – tai taip pat kefyras, grietinė, varškė.

Šarminis spiritas pažeidžia kepenis (jo yra stipriuose alkoholiniuose gėrimuose,  spirituotame, pusiau sausame, desertiniame vyne, kurio gamyboje naudojamas cukrus).

Atsisakykite marinatų — tai daugiaatomis anaerobinis spiritas, kuris sudaro sąlygas hipertonijai atsirasti, aktyvina navikinius procesus.

Vyrai, atsisakykite alaus, nes alaus gamyboje naudojamai apyniai, stimuliuojantys estrogenus (moteriškus hormonus), kurie pažeidžia vyrų reproduktyvumo sistemą ir sukelia prostatos vėžį.

 Prisiminkime, ką  valgė mūsų protėviai: barščius su raugintais burokėliais ir kopūstais, raugintų agurkų sriubą, kopūstienę. Grybus, agurkus, kopūstus, obuolius raugino, sūdė ąžuolinėse statinėse. Mes pakeitėme mitybą ir mokame už tai savo sveikata.

– Jurijau, Jūsų teisingos mitybos teorija prieštarauja daugumos mūsų ir užsienio mokslininkų teiginiams apie augalinių aliejų ir augalinio maisto naudingumą. Kokie yra Bolotovo argumentai?

– Bolotovas pirmasis išaiškino, kad baltymai Visatoje atsiranda tik dviem atvejais – arba fotosintezės procese (augmenijos pasaulis), arba beta-sintezės procese (gyvūnijos pasaulis). Visas augalinis maistas – tai D-izomerai, kurie sukasi į dešinę, gyvūnijos pasaulis – tai L-izomerai, turintys kairį sukinį.

Kaip žinia, sveikame organizme visos molekulės yra kairio sukinio L-izomerai. Organizmui reikia labai daug energijos, kad D-izomerus paversti L-izomerais. Fotosintezė žmogaus organizme veda prie transmutacijos ir augalinių, t. y. vėžio ląstelių formavimosi.

Šiandien Bolotovo teorija domisi viso pasaulio mokslininkai: jo idėjas vysto pvz., Pitsburgo universiteto mokslininkai.

Dauguma medikų rekomenduoja vartoti augalinius aliejus, kadangi juose yra lengvai įsisavinamų riebalų, o taip pat būtinų organizmui omega 3 ir omega 6  riebalų rūgščių (omega 3 – ne visuose augaliniuose aliejuose: jų daug linų sėmenų aliejuje, o saulėgrąžų ir alyvuogių aliejuose – nėra). Tačiau medikai neatsižvelgia į tai, kad augalinių aliejų vartojimo pasėkoje limfos homeostazė keičiasi augalinių riebalų naudai ir organizmas prisisotina  D-izomeriniais riebalais su pažeista homeostaze.  Tai skatina endokrininius susirgimus. Pirmas L-izomerinių riebalų ir druskų praradimo limfos sistemoje simptomas – pamėlę akių baltymai. Tai pastebima pas žmones susižavėjusius vegetarizmu.

– O kodėl italai, ispanai, argentiniečiai, kurie savo mityboje vartoja daug jūros gerybių ir daržovių, neturi tokių problemų?

– Tai lengvai paaiškina biochemija: papildymas riebalų rūgštimis – balzamiko actu, sausu vynu, kuris visada buvo Viduržemio jūros ir Pietų Amerikos gyventojų racione, – blokuoja augalinių aliejų įsisiurbimą į limfinę sistemą ir verčia juos „tranzitu“ (neįsisavinant) praeiti per žarnyną.

Tad, absoliučiai sveikų produktų nėra, negalima rinktis tarp šarmų ir rūgščių – viskas turi būti subalansuota. Jeigu maistas, patekęs į virškinamąjį traktą, nebuvo suskaidytas ir apdorotas rūgščiais fermentais pirminėje virškinimo fazėje, tai jis tik pus. Tai signalizuoja raugulys, rėmuo, pilvo putimas, dujų susikaupimas, pilvo diegliai sukelti maisto puvimo procesais. Augalinio maisto puvimas skatina ne tik navikinius procesus, bet ir hipertoniją, cukraus kiekio padidėjimą kraujyje, sudaro sąlygas atsirasti organizme parazitinėms gyvybės formoms ir pirmoje eilėje – įvairioms grybelio sporoms.

– Kokios yra virškinimo  sutrikimo priežastys?

– Jų daug: pavyzdžiui, organizmas pagamina per mažai virškinimo sekretų arba per daug rūgščiųjų sekretų; kai blogai užsidaro vožtuvas tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos; kai yra stuburo problemų ir pan. Virškinimo problemas provokuoja ir žmogaus mitybos įpročiai: jeigu kepimui naudojate augalinį aliejų, tai irgi suduodate smūgį sveikatai, juk kaitinant bet kokį augalinį aliejų, jis tampa kancerogenu. Kepti produktai aplamai nėra sveiki, bet jeigu be jų negalite apsieiti, tai naudokite lydytą sviestą arba lašinius.

– Kas dar stimuliuoja virškinimą?

– Teisinga mityba prasideda nuo sekretų veiklos, paleidžiančios į darbą fermentus, suintensyvėjimo. Kaip tai stimuliuoti? Reikia, kad valgymo metu išsiskirtų pakankamai seilių: negalima valgyti greitai, skubėti, maistą reikia kramtyti lėtai.  Kad stimuliuoti skrandžio sulčių išsiskyrimą, prieš valgį reikia ant liežuvio galo užberti  truputi druskos ir sučiulpti. Valgant reikia vartoti aromatizuotus prieskonius, kurių sudėtyje yra sieros: garstyčias, kalendrą, muskato riešutą, cikoriją, imbierą, krienus,  česnaką ir pašildytus arba pakepintus svogūnus. Daugelis prieskonių stimuliuoja virškinimo sekretus, pavyzdžiui, garstyčios ir aromatizuoti prieskoniai stimuliuoja lipazės išsiskyrimą, kuri kartu su tulžimi skaido riebalus.

Aš sakau, kad sveikata – tai visada protingas asketizmas mityboje – ir maisto kiekio, ir skonio charakteristikų atžvilgiu. Žinant, kad organizmą valdo aistros, taip pat skonio, reikia nuo vaikystės mokytis valdyti savo norus, įvertinant kiekvieno kąsnelio naudingumą. Tokį sveiką organizmą neįmanoma bus užkrėsti jokiomis infekcijomis.

Jelena Jurkevičienė

PENKIOS BOLOTOVO TAISYKLĖS

Žmogaus kūnas yra sukurtas taip, kad vidaus ištekliai yra aktyvūs augimo laikotarpiu. Iki 13-14 gyvenimo metų pilnai susiformuoja lytiniai ir skydliaukės hormonai. Iki 22-24 metų užkrūčio liaukos vaidmuo sumažėja, ji susitraukia ir tuo pačiu metu beveik sustabdo augimo procesą.

Apie 30-32 gyvenimo metus užkrūčio liauka pilnai dingsta, vietoj savęs paliekant labai nedaug limfinio riebalinio audinio sankaupas. Nuo šio momento prasideda aktyvus senėjimas. Paprastai, iki šio mūsų gyvenimo laikotarpio, kūnas puikiai susitvarko skaidant maistines medžiagas, taip pat su skilimo produktais ir iš išorės ateinančiais kenksmingais toksinais. Bet, artėjant link 49 – 50 metų amžiaus virškinimo resursai susilpnėja 2 – 4 kartais, o 60 – 65 metų, 5 – 6 kartus ir kūnas jau nesugeba susidoroti su virškinimo procesais ir pilnai pašalinti atliekas, kuriuos pasireiškia įvairių ligų pavidalu.

Atsižvelgiant į tai, Boris Bolotov suformulavo penkias savitarpio pagalbos taisykles. Jos sudaro uždarą ciklą ir reikalauja nuolatinio pritaikymo, norint sustabdyti organizmo senėjimą ir sunaikinimą.

1 taisyklė: jaunų ir senų ląstelių santykinis pasikeitimas organizme;
2 taisyklė: šlakų transformacija į druskas;
3 taisyklė: druskų pašalinimas iš organizmo;
4 taisyklė: kova su bakterijomis ir imuniteto stiprinimas;
5 taisyklė: ligomis susilpnintų organų atkūrimas.

1 taisyklės tikslas: proporcingai padidinti jaunų ląstelių skaičių. Norint efektyviai atjauninti organizmą, reikia sunaikinti senas žemo gyvybingumo ląsteles ir užleisti vietą naujoms ląstelėms. Fermentų – pepsinų išsiskyrimo paskatinimas skrandyje padeda organizmui pakeisti senas ląsteles naujomis.

Virškinimo trakte per dieną išsiskiria apie 3-4 litrų virškinimo sulčių. Apatinė žarnyno sritis pasisavina didžiąja šių sulčių dalį. Maisto virškinimui reikia apie 0,5 – 0,6 l. skrandžio sulčių. Kita, po visą kūną pasiskirsčiusių sulčių dalis dalyvauja senų ląstelių tirpinimo procese. Skrandžio fermentai pradeda tirpinti visas pasenusias ląsteles, vėžines ląsteles ir jaunas svetimo organizmo ląsteles. Skrandžio sultimis yra neskaidomos tik tai jaunos ląstelės. Senų ląstelių pakeitimas naujomis galimas naudojant pepsinogenus. Vienas iš efektyviausių būdų stimuliuoti pepsinogenus yra valgomoji druska: tris kartus, po 5-15-30 minučių po valgio, ant liežuvio galo paimti truputį ne juoduotos valgomosios druskos ir čiulpiant ją praryti savo seilės. Patartina vartoti daugiau raugintų daržovių ir vaisių.

Barščius patartina gaminti iš raugintų kopūstų vietoj šviežių, be to, pridedant raugintus burokėlius, morkas, svogūnus ir kt. Taip pat naudoti augalus, kurie skatina ne tik skrandžio sulčių, bet ir kitų virškinimo fermentų išsiskyrimą: garstyčios, pipirai, ridikėliai, krienai, kalendros, kmynai, cinamonas, mėta ir kt.

2 taisyklė: šlakų transformacija į druskas. Organizme kaupiasi daug druskų ir rūgštinių medžiagų. Jos kaupiasi inkstuose, šlapimo pūslėje, tulžies latakuose, jungiamuosiuose audiniuose, kauluose, kraujagyslėse ir liaukose. Organizmo gyvybingumui yra ypač pavojingi „šlakai”, kurie susidaro dėl oksidacijos proceso. Organizme gali susidaryti kaip rūgštūs taip ir šarminiai „šlakai”.

Rūgštūs „šlakai” susidaro perdirbant maisto produktus, kurių sudėtyje yra rūgštinių mineralų: chloro, sieros, fosforo, geležies, vario, mangano ir kt. Daugiausia jų yra jautienos, avienos, vištienos mėsoje, kiaušinių trynyje, ryžiuose ir kviečiuose. Šarminiai „šlakai” susidaro perdirbant maisto produktus, kurių sudėtyje yra šarminių mineralų-kalio, magnio, natrio, kalcio, cinko, seleno ir kt. Jie yra visuose ankštiniuose augaluose, špinatuose, bananuose, grybuose, imbiere, moliūguose ir t.t. Įvedant saugias rūgštys, dauguma „šlakų” keisis į druskas ir bus pašalinti iš organizmo.

Tam tikslui pasiekti:
– yra naudojamos pieno išrūgos, sausas vynas, įvairūs patiekalai iš raugintų agurkų, pomidorų, kopūstų, runkelių, morkų, svogūnų, česnakų, obuolių;
– vaisių actą yra pageidautina vartoti su rūgpieniu: arbatinis šaukštelis acto (kartais gali būti valgomasis šaukštas) vienai stiklinei rauginto pieno, įdėti vieną arbatinį šaukštelį medaus. Vartoti vieną kartą per dieną valgio metu. Actą būtina pilti į arbatą ir kavą, į bet kokį įvairių vaistinių augalų nuovirą, taip pat į sriubas ir sultinius.
– taip pat vartojami rūgštūs pieno produktai (varškė, sūris, kefyras, raugintas pienas ir kt.).

Reikia turėti omenyje, kad net ir sistemingai oksiduojant organizmą, „šlakai” ne iš karto transformuojasi į druskas. Todėl, yra svarbu, fizinio krūvio ar pratybų pagalba skatinti pakankama kraujo apykaitą visame kūne.

3 taisyklė: druskų pašalinimas iš organizmo. Organizme nuolat susidaro įvairios druskos: mineralinės, organinės, šarminės, rūgštinės. Vienos druskos tirpsta kraujo plazmoje, kitos ne. Organizmas lengviau susitvarko su rūgščiomis druskomis, nes daugelis jų gerai tirpsta. Tam, kad jos tirptu, reikia gerti skysčiu, geriau paprastą vandenį, iki 1,5 litro per dieną.

Organizme nuolat susidaro druskos, kurios netirpsta geriant vandenį. Tai šarminės, mineralinės, riebiosios druskos (fosfatai, uratai, oksalatai) inkstuose. Šarminių druskų šalinimui iš organizmo yra naudojami augalai.

4 taisyklė: kova su bakterijomis ir imuniteto stiprinimas. Tinkamai ir efektyviai rauginant daržoves, vaisius ar tiesiog žalumynus, ir pilnavertiškai vartojant šios produktus, bus pasiekta viso organizmo oksidaciją, kuo pasėkoje galima išvengti infekcinių susirgimų, nes ligos vystosi tik šarminėje aplinkoje. Žinant tai, būtina periodiškai „rūgštinti organizmą” t. y. naudoti su maistu raugintus produktus. Būtina valgyti įvairius produktus, įskaitant įvairias rūgščiai fermentuotas daržoves, vaisius ir duona. Įvairinti racioną turėtume ne aklai, bet atkreipiant dėmesį į jutiminius organus.

5 taisyklė: ligomis susilpnintų organų atkūrimas. Jei norite būti sveiki – rūpinkitės patys savo sveikata, nes gamta yra visiškai abejinga žmogaus savijautai. Penktoji taisyklė grindžiama abejingumo principu.

EGZISTUOJA TŪKSTANTIS LIGŲ, BET PRIEŽASTIS VIENA – BLOGAS VIRŠKINIMO SISTEMOS FUNKCIONAVIMAS

Didžiosios daugumos ligų pirminė ir pagrindinė priežastis – hipochlorhidrija ar achlorhidrija, tai yra nepakankama druskos rūgšties gamyba skrandyje arba jos visiškas nebuvimas skrandžio sultyse. Nėra nei vieno susirgimo, kuriam neturėtų įtakos druskos rūgšties sekrecija skrandyje.

Druskos rūgšties (HCL) kiekio sumažėjimas skrandyje dėl senatvinių pakitimų ar PSI (protonų siurblių) vartojimo galiausiai pasibaigs vėžiu, širdies nepakankamumu, Alzheimerio liga ir pan… Druskos rūgšties (HCL) kiekio sumažėjimas skrandyje dėl senatvinių pakitimų ar PSI(protonų siurblių) vartojimo galiausiai pasibaigs vėžiu, širdies nepakankamumu, Alzheimerio liga ir pan… Be pakankamo(fiziologinio) druskos rūgšties kiekio skrandyje nė vienas organas nedirbs taip, kaip jam priklauso, nei viena medžiaga nebus įsisavinta ar susintetinta pilnai ir teisingai.Visi mūsų organizmo audiniai formuojami iš aminorūgščių, kurias organizmas ima iš maiste esančio baltymo ir dalį jų pagamina žarnyno bakterijos. Aminorūgštys jungiamos į stambesnius darinius – peptidus, o iš peptidų sudaromi baltymai.Visi mūsų organizmo baltymai yra originalūs – t.y. jų gamyba vienetinė, jų pasiimti iš aplinkos mes negalime, nes atmetimas bus garantuotas – to pasirūpins mūsų  imuninė sistema. Todėl bet kuris baltymas, gautas su maistu, turi būti suskaidytas iki peptidų, kad iš jų galima būtų sudaryti savos konstrukcijos originalų baltymą. Maisto baltymas gali būti sudarytas net iš keleto tūkstančių aminorūgščių junginio ir pirmas veiksmas, kurį organizmas turi atlikti su atkeliavusiu į skrandį baltymu – tai jį suskaidyti į kuo smulkesnes daleles. Šio darbo atlikėjas ir yra druskos rūgštis, be kurios nebus paveiktas profermentas pepsinogenas, iš kurio turi būti pagamintas fermentas pepsinas – pagrindinis baltymo skaldytojas.Nebus druskos rūgšties – nebus ir fermento pepsino ir į plonąsias žarnas nukeliavęs baltymas kasos fermentų nebus pilnai suskaidytas iki tų ,,dalelių‘‘, iš kuriu  jau galima būtų statyti ar atnaujinti nuosavą organizmą.

Fermentas pepsinas optimaliai dirba terpėje, kurios pH = 1 – 2, o tokią terpę skrandyje gali garantuoti tik druskos rūgštis.

Kai nepakanka druskos rūgšties:
– vystosi, antacidinis gastritas – visuotinai pripažinta priešvėžinė būsena.
– į skydliaukę nepakliūva jai būtini jodas ir L- tirozinas ir joje sutrinka hormonų gamyba.
– padidėja aterosklerozės provokatoriaus ir širdies priepuolio pranašo – homocisteino lygis, sumažėja B grupės vitaminų ir visos eilės aminorūgščių kiekis organizme, kas skatina širdies aritmijas .
– neįsisavina kalcis, cinkas ir geležis, kas automatiškai didina toksinių metalų – kadmio, aliuminio, švino kiekį.
– padidėja 5 – alfa- reduktazės fermento aktyvumas, kas skatina prostatos augimą ir vėliau baigiasi piktybiniu dariniu.

Bendri negalavimo simptomai, kurie pasireiškia esant per mažai druskos rūgšties skrandžio sultyse:
– Silpnumas;
– Nuovargis;
– Mažas kūno svoris;
– Vidurių užkietėjimas;
– Liežuvio uždegimas;
– Blogas kvapas iš burnos;
– Ūžimas ausyse;
– Širdies ritmo sutrikimas;
– Anemija;
– Skonio praradimas;
– Dujų kaupimasis;
– Chroniškos infekcijos: kolitai, celiakija, kandidozė, parazitai;
– Akmenys tulžies pūslėje, inkstuose ir šlapimo pūslėje;

KETURI METŲ LAIKAI MOTERS GYVENIME

Moteris per visą savo gyvenimą išgyvena keturis laikotarpius, tarsi keturis metų laikus visame jų natūraliame grožyje. Mums gimstant prasideda mūsų pavasario sezonas. Gyvenimas yra visiškai priklausomas nuo mūsų tėvų, jų meilės.

Artėjant prie pavasario sezono pabaigos, mes dažniausiai klausiame savęs: koks mums buvo mūsų pavasaris? Kokių stiprių savybių mes įgijome, kaip mes išgyvenom skausmus ir netektis, su kokiais lūkesčiais mes žengiame į gyvenimą, ko siekiame, kaip suvokiame savo seksualumą ir jo svarbą mūsų gyvenime. Ar esame fiziškai ir dvasiškai pasiruošę vykdyti savo kaip moters įsipareigojimus? Ar mes mylime savo kūną? Ar pakankamai rūpinamės sveikata? Ar sugebame turėti sveikų palikuonių? Ką reikėtų išsaugoti ir plėtoti ateityje ir ką pakeisti?

Antras moters sezonas- vasaros sezonas (amžius nuo 21 iki 42). Raktiniai žodžiai: motinystė, kūryba, „lizdo kūrimas, branda. Šiame laikotarpyje pagrindinis mūsų vaidmuo- motinystė, savistaba, biologinės funkcijos. Mes stebime kaip mūsų mergaitiškų svajonių ir lūkesčių sėklos pradeda dygti ir duoti vaisius. Mes augam ir užimame mums skirtą vietą gyvenime, mus supančiame pasaulyje. Mes – suaugusios moterys, su visais savo įsipareigojimais ir atsakomybe, priimame gyvenimo išbandymus. Mes nelaukiame kol mumis pasirūpins, o pačios kuriame savo lizdą ir globojame jų gyventojus. Mes gimdome, rūpinamės vaikais, savo karjera, dvasiniu augimu. Vasariškos moters gyvenimas panašus į žydintį sodą, reikalaujantis rūpinimosi ir nuolatinės priežiūros. Mūsų rūpestis ir pareiga – slaugyti, auginti mūsų sėklas, mūsų kūrinius. Mes suteikiame jiems augimą, vystymąsi ir gerovę, dažnai net nepaisant savo norų ir poreikių. Niekas kitas to nepadarys už mus, jeigu reikės mes pačios pasirengusios aukotis. Bet tai nereiškia, kad mes privalome rinktis tarp savęs ir vaiko, labai svarbu neprarasti savęs. Mes turėtume atrasti laiko sau, pasirūpinti savo sveikata. Aišku lengviau pasakyti nei padaryti, bet turime nepamiršti, kad „nuo šito priklauso ateityje vasariškos moters gerbūvis. Šiame gyvenimo laikotarpyje sveika išmokti medituoti ir užsiimti joga, pasistengti atrasti dvasinius streso įveikimo kelius. Dažnai stresą sukelia nuolatinis rūpinimasis vaiku, todėl svarbu atrasti ribą tarp rūpinimosi vaiku ir rūpinimosi savimi tam, kad netapti visiškai priklausomai nuo vaiko ir jo interesų. Jeigu kaip tik dabar jūs esate savo vasaros sezone, pagalvokite apie tai, ką jūs galite padaryti dėl savęs. Ką šiandien jūs galėtumėte padaryti sau. Jeigu jūsų draugė išgyvena savo vasaros sezono laikotarpį, aptarkite su ja tas problemas ir pasistenkit jai padėti.

Trečias moters sezonas – rudens sezonas (amžius nuo 42 iki 65 metų). Prasideda antras gyvenimo etapas. Raktiniai žodžiai: derliaus surinkimo laikas, brendimas, stilius, patirtis, svarstymas. Šiame sezone rudens moterys apmasto tai kas jau buvo nuveikta prieš tai. Kadangi nueitas jau pakankamai ilgas kelias, galima aiškiai pamatyti ir įvertinti praėjusį savo gyvenimo etapą. Mes viską suvokiame: savo poreikius, kas mums tapo nebeįdomu ir atvirkščiai, ką mums reikia išsaugoti ir net vystyti toliau. Mes atrandame balansą tarp išgyventos praeities ir dabarties. Šiame periode mes koncentruojamės ties anksčiau sukauptos energijos ir patirties. Atsiranda noras gyliau pažvelgti į save. Svajonės, kurios buvo neišsipildžiusios anksčiau dėl laiko trūkumo ir rūpinimosi kitais, grįžta neretai kiek atsinaujinusios dėl jau sukauptos patirties ir energijos. Bręstant, mes susiduriame su vyresnio amžiaus vertybių nesupratimu ir neįvertinimu mūsų kultūroje. Ypač kai pačios vyresnio amžiaus moterys to neįvertina. Pirmoje gyvenimo pusėje sukauptos vertybės ir jų realizavimo keliai susiduria su iššūkiais ir patikrinimu rudens periode. Kartais mums reikia peržiūrėti mūsų požiūrį į gyvenimą. Sugebėjimas iš naujo įvertinti požiūrį į žmonių tarpusavio santykius, ramesnis reagavimas į žmones ir situacijas, parodo mūsų išmintingumą. Mes pradedame blaiviai mąstyti ir vertinti ką mes pajėgiame pakeisti, o ko ne. Rudens moterys jaučiasi tvirtos ir ištvermingos. Mes siekiame pripildyti gyvenimą džiaugsmu, gyvybingumu, energija ir net pikantiškomis smulkmenomis, kurios atsirado per vasaros ir pavasario sezonų laikotarpio. Menopauzė yra pagrindinis moters būsenos pasikeitimas ir mes turime būti pasiruošusios įžengti į naują gyvenimo etapą. Jeigu jūs esate rudens moteris, atraskite kažkada pamirštas svajones ir pažvelgus į jas „naujomis akimis”, pabandykite jas įgyvendinti.

Visų sezonų kelias pasibaigia žiema (amžius 65+). Raktiniai žodžiai: orumas, išmintis, gyvenimo prasmė, tolerancija, dosnumas, tradicijos, gyvenimo patirtis. Įgyta, nušlifuota ir patikrinta metais išmintis- išskirtinis žiemos moters bruožas. Žiemos moteriai kartais tenka išgyventi sunkias netektis ir jos pareiga kuo ilgiau išsaugoti šviesius prisiminimus apie išėjusius. Tai suteikia mums jėgų ir vilčių, tam kad galėtume įveikti praradimo naštą ir tęsti savo kelią. Žiemos moteris išmano apie gyvenimo vertę ir žino kokios yra gyvenimo vertybės. Daugelis iš šių ateinančių vertybių nebeturi tokios reikšmės kaip anksčiau. Šiuo metu sublizga naujos gilesnės dvasinės vertybės, naujos gyvenimo spalvos, kurių mes nepastebėjome anksčiau. Žvelgiant į pavasario ir vasaros moteris, mes suvokiame gyvenimo laikinumą, tuo metu rudens ir žiemos moterys, sugeba giliau pajusti ir patirti gyvenimo pilnatvę. Šiame sezone dažnai mus šildo prisiminimai apie praeitus sezonus. Manoma, kad gebėti gyventi praeitimi nepamirštant apie dabartį, reiškia gyventi du kartus. Didelį pasitenkinimą ir džiaugsmą žiemos periode mums suteikia tęstinumo tarp kartų jausmas. Mes matome kaip mūsų genai ir auklėjimo principai pasikartoja mūsų vaikuose ir anūkuose. Tačiau žiemos sezone mes turime ir savo asmeninius tęstinio gyvenimo džiaugsmus. Gilesnis gamtos grožio, muzikos, dailės, literatūros suvokimas, bendravimo su jaunimu ir bendraamžiais džiaugsmas, galimi nauji pomėgiai. Keturi metų laikai – keturi moters gyvenimo sezonai. Kaip jie persipina vienas su kitu! Pažvelkite į savo, savo artimųjų gyvenimą ir į gamtos aplinką kitomis akimis. Visais gyvenimo sezonais gyvenkite harmonijoje pati su savimi, su aplinkiniais žmonėmis, su gamta.

Branginkite, mėgaukitės ir didžiuokitės kiekvienu jūsų gyvenimo sezonu! O svarbiausia mylėkite save!!!